Dieveniškės yra labiausiai į rytus nutolęs Lietuvos taškas. „Padudenam!” – tai mistinė kelionė į vaizdingą ir paslaptingą kraštą, kur žmonės dar kalba keliomis kalbomis ir tarmėmis, o senovinė užkalbėjimo tradicija tebėra gyva.

Šalčininkų rajonas, besiribojantis su Baltarusija yra unikalus kalbų ir tautų kryžkelės katilas. Čia devyni iš dešimties gyventojų save laiko lenkais, o lietuvių tėra vos dešimtadalis. Bet šiame krašte išsiskiria lietuvių kalbos sala – Dieveniškių apylinkės. „Ši izoliacija padarė teigiamą poveikį – šiek tiek atskyrė salą nuo Lietuvos didžiojo ploto. Jie jaučiasi izoliuoti, archajiški“, – sako dr. Nijolė Tuomienė iš Lietuvių kalbos instituto.

Užkalbėjimai tai viena seniausių folkloro tradicijų, žinoma dar nuo Antikos laikų. Lietuvoje jie buvo praktikuojami nuo seno. „Po kiek laiko ateina moteris ir sako: noriu nuo gyvatės užkalbėti. O Dieve mano, sakau, tai nuo gyvatės užkalba Stefka. Buvau pas Stefką, ji pasakė, kad aš Jadzei perdaviau, eikit pas Jadzę. Taip ir likau“, – šypsosi užkalbėtoja Jadvyga iš Jurgielionių kaimo.

Dieveniškių užkalbėjimo tradicija yra išskirtinė. „Visoje Lietuvoje tikima, kad jei perduodi užkalbėjimą ar išduodi žodžius, pats jau nebegali gydyti. Tačiau Dieveniškių krašte daug tekstų užrašyta todėl, kad jie nebuvo laikomi paslaptyje. Tai iš dalies siejasi su Baltarusijos tradicija“, – aiškina dr. Daiva Vaitkevičienė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto.

Kalbininkai į Dieveniškes dėmesį atkreipė dar XIX a. pabaigoje. „Šios tarmės domina dėl savo senoviškumo: vietiniai žmonės, būdami sėslūs, išsaugojo daug tarminių ypatybių, kokių aplinkinėse tarmėse jau nebėra. Dėl to Dieveniškės visada buvo lyg kalbos laboratorija“, – teigia prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Lietuviškos bendruomenės Dieveniškėse pavyzdys leidžia atskleisti visoje Europoje sunkiai randamą reiškinį. „Tai išskirtinis plotas, vienas įdomiausių Lietuvoje kalbų kontaktų požiūriu. Panašus regionas yra Ignalinoje, Zarasuose, Smalvose – ten taip pat kalbama rusiškai, gudiškai, lenkiškai, lietuviškai. Tai kažkas unikalaus, ką turėtume išsaugoti“, – pabrėžia prof. dr. Kristina Rutkovska iš Vilniaus universiteto.

„Mane visada domino paribio žmogus ir jo tapatybė – kaip įvairios kultūros bei kalbos konkuravo tarpusavyje ir darė viena kitai įtaką. Už kelių dešimčių kilometrų nuo sostinės esančios Dieveniškės, o plačiau visa pietryčių Lietuva, yra tikras daugiatautis lydinys. Nors mokslininkai šį regioną tyrinėja seniai, plačioji visuomenė apie jį žino nedaug“, – sako projekto autorius Antoni Radczenko.

Dokumentinės apybraižos „Padudenam!” pirmosios dalies premjera – rugsėjo 20 d. 10 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją. Antroji dalis – rugsėjo 27 d. tuo pačiu laiku. Projektą remia „Medijų rėmimo fondas".

Dokumentinės apybraižos „Padudenam!” vaizdo įrašą rasite čia:

https://www.lietuvosryto.tv/dokumentika