„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Švarūs miestai“ kartu su vedėja Akvile Žirgulyte pasiaiškinsime, ką mūsų klimatui reiškia pastaruoju metu aplankančios stiprios liūtys ir potvyniai. Apie tai pasakos klimatologas Silvestas Dikčius.

Visų pirma, Silvestras Dikčius atskleis, kaip pasirinko tokią profesiją.

„Vilniaus universitete studijavau klimatologiją ir hidrologiją, su klimato kaita pradėjau dirbti jau vėliau. Kurį laiką buvau sinoptikas, orų prognozuotojas, kuris žiūri trumpalaikius orus. Po kurio laiko, palikęs profesiją, supratau, kad klimato kaita yra tas dalykas, kur susijungia mano žinojimas, kaip klimatologijos ir filosofijos studijas baigusio“, - pasakos S. Dikčius. Anot jo, Lietuvoje šių temų trūksta, todėl jis dažnai prisistato kaip klimato kaitos tyrinėtojas.

„Esu nepriklausomas tos srities ekspertas, nedirbu kokioj vienoj institucijoj, užsiimu komunikacija apie klimatą ir klimato kaitą“, - pridurs Silvestras.

Anot S. Dikčiaus, per pastaruosius 50-70 metų Lietuvoje vidutinė temperatūra pakilo apie 2 laipsniais.

„Tai gali atrodyti nedaug, bet, pastebėkime, kad tai yra vidutinė metų temperatūra. Tai jau yra ženklus rodiklis. Keičiantis tai sistemai, atsirado kito intensyvumo reiškinių, o vienas jų yra stiprios liūtys.

Situacija yra daugiasluoksnė – tų stiprių liūčių Lietuvoje ir aplink būdavo visada, atmosfera yra tokia nenuspėjama ir joje gali susidaryti sudėtingos sąlygos, kur prilyja labai daug per trumpą laiką“, - sakys jis.

Kaip dėstys toliau, apie tai, kas vyksta dabar, tai tų liūčių daugėja, jos aplanko dažniau, nes šylant klimatui, orams, iki mūsų atkeliauja vis šiltesnės oro masės.

„Šilta oro masė susiduria su vėsesne ir tas kontrastas, kuris virš Lietuvos būna, tampa vis didesnis ir toje šiltoje atmosferoje telpa daugiau drėgmės, dėl to mes gauname intensyvesnes lietaus dozes per tokį trumpą laiką ir jos iki mūsų ateina vis dažniau“, - aiškins Silvestras.

O kokie gali būti klimato pokyčiai po 10-ies metų?

„Daugėja ekstremalių reiškinių. Tos liūtys, kurias mes stebime ne pirmus metus Lietuvoje, tai jų visada būdavo, tik dabar jos dažnesnės ir apima vis didesnes teritorijas. Jeigu mes įsivaizduosime liūtį, tai to debesies pakraščiuose lyja silpniau, o toje ašyje susidaro stiprus lietus. Kuo dažniau atkeliauja, tuo apima vis didesnę teritoriją, pataiko ant vis didesnių miestų. <...> Tai po 10 metų turėsime dar daugiau tokių liūčių“, - kalbės klimato kaitos tyrinėtojas.

Daugiausiai problemų dėl liūčių, anot jo, yra didžiuosiuose miestuose. Taip yra dėl asfalto.

„Vanduo dėl stiprios liūties intensyvumo nespėja susigerti į Žemę, nuteka paviršiais ir kaupiasi, sudarydamas lietaus poplūdžius“, - pastebės jis.

Kokių patarimų jis turi, kad sulauktume šviesesnės ateities? Atsakymus sužinosite laidoje „Švarūs miestai“.

Laidą remia ir gamintojų bei importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Daugiau apie rūšiavimą – gamtosateitis.lt. Laidoje taip pat kalbėsime apie AB „Klaipėdos vanduo“ veiklą ir kaip jie ruošiasi dažnėjančioms liūtims.

Laidą „Švarūs miestai“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 11.00 valandą per „Lietuvos ryto“ televiziją ir „YouTube“ kanale Lietuvos ryto TV. 

Laidos „Švarūs miestai“ įrašus rasite čia:

https://www.lietuvosryto.tv/svarus-miestai-svari-lietuva

Laidos „Švarūs miestai“ filmavimo akimirkos