Los Andžele gyvenanti turinio kūrėja Nerija Laurinavičius: „Man patinka gyventi Amerikoje ir būti lietuve“
Daugiau nei 100 tūkst. sekėjų socialiniuose tinkluose subūrusi Nerija Laurinavičius savo auditorijai kasdien pasakoja apie gyvenimą už Atlanto, kultūrinius skirtumus ir technologijas. Vos 17-os į JAV išvykusi lietuvė sako niekada neplanavusi tapti turinio kūrėja, tačiau būtent socialiniuose tinkluose jai pavyko suderinti dvi sau įdomias sritis – politologiją ir kūryba, o užsibrėžus naujų tikslų, net sukurti matcha arbatos prekės ženklą vos per mėnesį laiko.
Vos 17-os už Atlanto išvykusi ir Los Andžele gyvenanti Nerija Laurinavičius šiandien džiaugiasi jau 100 tūkst. sekėjų perkopusia auditorija socialiniuose tinkluose. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ ji pasakoja, jog nors iš pradžių socialinių tinklų nelaikė būdu užsidirbti, pirmasis lietuviškai sukurtas vaizdo įrašas sulaukė sėkmės ir padiktavo kryptį: kūrybą sujungti su edukacija, o asmeninę patirtį Amerikoje – su politologijos, viešojo sektoriaus ir kultūrinių skirtumų temomis.
„Aš bandžiau visaip, kūriau turinį ir anglų kalba, tačiau man labai patinka gyventi Amerikoje ir būti lietuve. Taip natūraliai ir atsitiko, jog įkėlus pirmąjį video, jis tapo sėkmingu. Niekada negalvojau apie šią veiklą kaip apie būdą užsidirbti pinigų. Man atrodo, aš visada viduje turėjau tą tikslingą politologę Neriją, bet toje srityje vis kažko trūkdavo, nes manyje gyvena ir kūrybiška Nerija. Todėl nuo pirmo video sujungiau edukaciją su kūryba ir edukavau žmones apie gyvenimą Amerikoje. Kalbėjau ne apie glamūrą ar madą, o apie kultūrinius skirtumus, technologijas, tai į turinį vis įlįsdavo mano patirtis viešajame sektoriuje“, - laidoje pasakoja turinio kūrėja.
Nerija neslepia, jog nors turinio kūrėjo veikla daugeliui atrodo itin patraukli, vien įjungti kamerą neužtenka. Reikia nuolat ieškoti naujų idėjų, stebėti tendencijas, perprasti besikeičiančius socialinių tinklų algoritmus ir žinoti, kas tuo metu patraukia auditorijos dėmesį. Tačiau augant sekėjams, atsiranda ir galimybių iš turinio užsidirbti. Visgi Nerija pripažįsta pirmaisiais metais neskubėjusi priimti reklaminių pasiūlymų ir toks sprendimas jai padėjo išsigryninti kuriamo turinio kryptį bei suburti aiškią auditoriją.
„Dažnai žmonės, pradėję kurti socialinį turinį, galvoja, kad iš karto atsiras reklamininkai, norintys mokėti didelius pinigus, bet iš tiesų, pradžioje tu pats turi parodyti, kad tau tai aktualu. Pirmaisiais metais pas mane nebuvo nė vienos reklamos ir toks sprendimas leido išsigryninti savo turinį bei auditoriją. O tada natūraliai atėjo ir reklamininkai jau žinodami, kad mano auditorija yra labai intelektuali“, - pripažįsta Nerija.
Socialiniuose tinkluose Nerija ne tik dalinasi gyvenimo už Atlanto kasdienybe ar Amerikos politinėmis bei socialinėmis aktualijomis, bet ir imasi drąsių eksperimentų. Vienas naujausių – iššūkis per 30 dienų nuo nulio sukurti nuosavą verslą. Pasitelkusi dirbtinio intelekto įrankius, ji nėrė į prekės ženklo kūrimo procesą, o visą eigą nuo pirmųjų žingsnių rodė savo sekėjams.
„Prieš 3 mėnesius pasidalinau su auditorija, jog metu sau iššūkį: kol viešiu Lietuvoje noriu pasidaryti verslą per 30 dienų. Dabar yra daug dirbtinio intelekto platformų, todėl sugalvojau, kad pabandysiu viską padaryti pati. Aš labai mėgstu gerti matcha, tačiau tik Los Andžele yra jos profilis, kuris man patinka. Todėl susirasti fermą, su kuria norėčiau bendradarbiauti, susiradau profilį, kuris man buvo pats skaniausias ir rodžiau žmonėms, kaip viską pasidariau nuo nulio. Jiems tai patiko ir gavosi išties pasiteisinęs projektas“, - džiaugiasi Nerija.
Kita laidos tema pakvies išgirsti, kiek kūrybiškumo reikia parduodant produktą, kurį vartojame kasdien. Natūraliai šarminio mineralinio vandens „Akvilė“ įkūrėja, vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad išskirtinumas prasideda ne nuo rinkodaros sprendimų, o nuo paties produkto. Pasak jos, nuo pat pradžių svarbiausia buvo išsaugoti tai, ką natūraliai sukūrė gamta ir užtikrinti, kad vanduo vartotoją pasiektų kuo mažiau pakeistas.
„Prekės ženklas „Akvilė“ visada buvo tai, kad ką turime geriausio – tą duoti kitiems. Mūsų tikslas nuo pat pradžių rėmėsi principu vandenį iš šaltinio, kuris susikuria Dzūkijos nacionaliniame parke, nesugadinti pakeliui. Nedezinfekuoti, nepridėti kažkokių dalykų, investuoti į pačias aukščiausias bei geriausias technologijas ir tą, ką sukūrė gamta, duoti žmonėms“, - laidoje pasakoja Aistė.
Vis dėlto apie vandenį galima kalbėti ne tik per jo sudėtį ar kilmę. Ieškant naujų būdų pristatyti kasdienį produktą, „Akvilė“ žengė į sporto, grožio, mados, meno pasaulį ir net žirgų sportą. Pasak Aistės, tokios partnerystės nėra kuriamos dirbtinai, dažniausiai jos gimsta atradus bendrą požiūrį, poreikį ar idėją.
„Bendradarbiauti su sportu pradėjome nuo plaukimo, tinklinio, vėliau išsiplėtėme ir į bėgimą, į dviračių sportą. Partnerystė su „ODA Klinika“ irgi užsimezgė natūraliai, kuri išaugo į bendrą produktą – drėkinančią ir ilgaamžiškumo suteikiančią dulksną veidui. Įdomesnis bendradarbiavimas gal buvo su žirgų sportu. Jis įprastai asocijuojasi su prabangiais prekių ženklais, tačiau, pasirodo, žirgai negeria bet kokio vandens. Jeigu mes jiems atneštume filtruotą vandenį iš krano – nė vienas žirgas jo negertų“, - teigia Aistė.
Trečioji laidos tema pakvies pažvelgti į įmonės finansus ne tik per mokesčių ir ataskaitų prizmę. Prieš 20 metų „Buhalterijos.lt“ įkūrusi Gintautė Černiauskė šiandien save vadina verslo ir finansų analitike bei sako, kad augančiam verslui vien buhalterio nebepakanka. Reikia žmogaus, kuris ne tik matytų, kas su pinigais įvyko vakar, bet ir padėtų suprasti, kur jie uždirbami, kur prarandami ir ką keisti, kad verslas veiktų efektyviau.
„Kai turint verslą atsiranda noras jį optimizuoti ir per trumpesnį laiką uždirbti daugiau, tuomet vien buhalterinių žinių nebeužtenka. Buhalteris atlieka svarbų vaidmenį mokesčių inspekcijai, kitaip sakant, valstybei, nes yra įstatymai ir jis privalo paruošti visas ataskaitas, kad įmonė sumokėtų mokesčius. Buhalteris fiksuoja duomenis, kas įvyko vakar, o finansų analitikas su turimais duomenimis turi tikslą kaip juos pagerinti“, - sako Gintautė.
Norintiems pradėti savo verslą, specialistė pataria neskubėti iš karto kurti įmonės, mat pirmiausia svarbu pasitikrinti, ar už siūlomą produktą ar paslaugą žmonės iš tiesų pasirengę mokėti. Tam, anot jos, gali pakakti individualios veiklos, leidžiančios įvertinti realią paklausą, pajamas ir tik vėliau spręsti, ar atėjo metas žengti į kitą verslo etapą.
„Jeigu norite prasitestuoti savo veiklą, tada atsidarykite individualią verslo pažymą ir pradėkite dirbti. Gaudami pinigus ir savaitės eigoje, ir savaitgalį, pamatysite, ar žmonės moka jums pinigus, ar vis dėlto abejoja. Ir tik tuomet, kai veiklos pajamos pasiekia 27 tūkst. eurų, galite žiūrėti, o gal čia yra tas momentas, kada veiklą verta perkelti į mažąją bendriją ir tai paversti verslu, kuris jau keičia žaidimą“, - patarimu dalinasi Gintautė.
Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir „YouTube“ kanale Lietuvos ryto TV.
Laidos įrašus rasite čia: https://www.lietuvosryto.tv/gyvenimas-versle
Laidos „Gyvenimas versle“ filmavimo akimirkos (Index photography nuotr.)
