Vienas ryškiausių Lietuvos lenktynininkų ir tris kartus pasaulio ralio reidų čempionato nugalėtojas Rokas Baciuška neslepia – automobilių sportas yra pats brangiausias. Norint jame pasiekti rezultatų, vien fizinio pasiruošimo ir vairavimo įgūdžių neužtenka: čia daug kas priklauso nuo automobilių, technikos, mechanikų ir inžinierių žinių bei komandos, vieningai dirbančios vardan bendro tikslo.

Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laida „Gyvenimas versle“ keliaus į Tauragę, iš kurios kilęs profesionalus lenktynininkas, Lietuvos vardą garsinantis pasaulio mastu – Rokas Baciuška. 25-erių metų vyras būdamas devynerių jau sėdėjo už kartingo vairo ir būtent taip prasidėjo jo kelias į automobilių sportą.

„Nuo devynerių iki penkiolikos metų važiavau kartingais. Po to perėjau į ralikrosą – žiedines varžybas žvyrkelyje, o Dakaras atsirado tuomet, kai iškilo klausimas, kaip pritraukti partnerių. Norint gauti pinigų – pirmiausia reikia dėmesio. Ir Dakaras yra labai populiarus Lietuvoje, todėl ėmėme ieškoti būdų, kaip jame sudalyvauti. Nepradėjome nuo automobilių klasės, nes ji labai brangi, pradėjome nuo bagių ir 2021 metais mums labai pasisekė: užėmėme trečią vietą bei parvežėme į Lietuvą pirmąjį trofėjų – beduiną“, - laidoje pasakoja Rokas.

Tačiau už įspūdingų rezultatų slypi didžiulis pasiruošimas ir dar didesnės investicijos. Tai sportas, kuriame kiekviena detalė gali nulemti lenktynių eigą, todėl, kaip pasakoja Rokas, autosporto pasaulis reikalauja ne tik talento, bet ir rimtų finansinių išteklių.

„Automobilių sportas – pats brangiausias, nes tu gali būti talentingas, bet jeigu turi blogą mašiną – gero rezultato neparodysi. Dakare važiuoji 14 dienų – tai kainuoja apie 750 tūkst. eurų, o likusieji etapai – po 5 dienas, todėl jie yra pigesni. Pasaulio čempionatas susideda iš varžybų Dakare, Abu Dabyje, Portugalijoje, Argentinoje ir Maroke. Tai penki etapai, per kuriuos renki taškus ir po jų paaiškėja pasaulio čempionas. Lenktynėse važiuoja keturi lenktynininkai, prie kiekvieno vairuotojo dirba trys mechanikai, du inžinieriai, o į bendras išlaidas įsiskaičiuoja ir komandos paketas, kemperiai, maistas, bilietai. Bet įmonėms apsimoka į tai investuoti, nes per dvi savaites gauni didelį kiekį dėmesio, kuomet visi šneka apie Dakarą“, - teigia Rokas.

Nepaisant jauną vyrą užklupusios sėkmės ir žinomumo, jis liko ištikimas savo gimtajam kraštui – Tauragei. Būtent čia Rokas pradėjo vystyti savo verslą – „RB driving experience“ ekstremalių pramogų paslaugą, kurios metu kiekvienas norintis gali patirti lenktynių adrenaliną ir pajausti, ką reiškia lėkti su sportiniu bagiu.

„Sugalvojome nupirkti kelis bagius ir padaryti tokią patirtį, kad žmogus gali atvažiuoti pas mus ir aš jį pravežu su bagiu arba jis pats gali jį pavairuoti. Darome ir turistinius pasivažinėjimus miškuose, ši pramoga daug smagesnė nei būna Egipte ar Turkijoje, nes bagiai nėra „prisukti“. Čia sėdi tokiame pačiame sportiniame bagyje, su kokiu mes važiuojame Dakare“, - tikina Rokas.

Kita taip pat Tauragėje verslą puoselėjanti laidos pašnekovė – būsima teisininkė Rugilė Maksimavičiūtė, kuri prieš porą metų nėrė į grožio verslą. Siekdama išpildyti savo seną svajonę, ji mažą kabinetą pavertė kūno dizaino studija „Ami“. Rugilė pasakoja, kad didžiausias iššūkis buvo ne tik į Tauragę atvežti moderniausius itališkus aparatus, bet ir suformuoti žmonių požiūrį į kūno puoselėjimo procedūras mažesniame mieste. Ji pastebi, kad neretai klientai tikisi mažesnių kainų vien dėl lokacijos, tačiau, pasak jos, grožio paslaugų vertė priklauso nuo kokybės, o ne nuo miesto dydžio.

„Yra mitas, jog mažame miestelyje tokios procedūros kainuoja mažiau nei didmiestyje. Mano nuomone, kad procedūrų kokybė išlieka ta pati, mes atliekame tą pačią procedūrą, su tokiu pačiu aparatu, ištekliai yra lygiai tokie patys, todėl natūralu, kad viskas kainuoja tiek pat kiek didmiestyje“, - verslo užkulisius atskleidžia Rugilė.

Trečiasis laidos siužetas pakvies susipažinti su Eglute Trakelyte. Moteris mokė šokio, dirbo su vaikais, vedė sporto treniruotes, o galiausiai pasuko į finansų sritį, tačiau būtent ten prasidėjo jos didžiausios bėdos. Darbe patirta nuolatinė įtampa peraugo į miego sutrikimus, todėl ieškodama būdų, kaip sau padėti, moteris suprato, kad gali padėti ir kitiems. Taip ji įkūrė holistinių terapijų studiją „Gydantis prisilietimas“ ir palikusi finansus, visą save sutelkė į šį nišinį verslą.

„Tai verslas, kuris yra labiau apie tuos žmones, kurie ieško būdų, kaip susigrąžinti save, kaip grįžti į vidinę ramybę, kaip išlikti tame chaose, lėkime ir bėgime, nepamesti savo ašies. Šitas verslas yra apie saviugdą ir jis bus įdomus tik tiems, kurie siekia gerovės savo gyvenime“, - pasakoja Eglutė.

Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir „YouTube“ kanale Lietuvos ryto TV.

Laidos įrašus rasite čia: https://www.lietuvosryto.tv/gyvenimas-versle

Laidos „Gyvenimas versle“ filmavimo akimirkos (Tomo Petrovskio/tomasfoto.lt)