Versle iššūkių nebijantis Ramūnas Vyšniauskas: „Daugiausiai išmokstama tik iš padaromų klaidų“
Žinomas sportininkas, daugkartinis Lietuvos sunkiosios atletikos čempionas Ramūnas Vyšniauskas neslepia – iš sporto pasaulio žengęs į verslą jis neišvengė per didelių užmojų, nesėkmingų investicijų ar skaudžių praradimų. Tačiau būtent per klaidas išmoktos pamokos padėjo jam suprasti, kur slypi jo stiprybė ir atrasti sritį, kurioje jaučiasi užtikrintai. Šiandien Ramūnas džiaugiasi vystomu nekilnojamojo turto projektu ir sako jau žinantis, kada verta rizikuoti, o kada – laiku sustoti.
Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ žinomas sportininkas Ramūnas Vyšniauskas atvirauja – keturios olimpinės žaidynės jam atnešė šlovę sporte, tačiau didžiausius išbandymus teko patirti tapus verslininku. Šis pasaulis buvusiam sunkiaatlečiui tapo visiškai nauja teritorija, kurioje nebegaliojo nei sporto salėje išmoktos taisyklės, nei anksčiau iškovoti titulai. Neturėdamas verslo patirties, Ramūnas nusprendė rizikuoti ir visko mokytis nuo pradžių, tačiau netrukus suprato, kad vien ryžto sėkmei ne visada pakanka.
„Sportinės karjeros pabaigoje perskaičiau knygą apie Steve Jobs ir pradėjau galvoti apie IT srities verslą, nors tuo metu apie tai nieko nesupratau. Investavau į žmones ir įkūrėme savo serverinę, nors turėjome vos vieną klientą. Kūrėme interneto svetaines, elektronines parduotuves, bet, kaip sakoma, devyni amatai, o dešimtas – badas“, - prisimena sportininkas.
Ieškodamas savo vietos versle, Ramūnas išbandė ne vieną skirtingą veiklą. Vieni sumanymai buvo sėkmingesni, kiti tapo brangiai kainavusiomis pamokomis, tačiau ilgainiui verslininkas pastebėjo aiškią tendenciją, jog geriausiai jam sekėsi ten, kur sprendimus priimdavo nekilnojamojo turto srityje.
„Kai liko patalpos, sugalvojau jose atidaryti kavinę. Sekėsi labai gerai, vienu metu buvau atidaręs net keturis restoranus, tačiau verslo patirties trūkumas padarė savo. Visuomet imdavausi daug skirtingų veiklų, bet kur man sekėsi ir kur aš daugiausia uždirbdavau, ką vėliau investuodavau į nepasisekusius verslus, tai buvo nekilnojamasis turtas“, - pasakoja laidos pašnekovas.
Po nesėkmingų verslų Ramūnas niekada nepasidavė ir šiandien su partneriais imasi naujo iššūkio – Klaipėdoje vystomo išskirtinio NT projekto „Klevų 7“, kuriame naujam gyvenimui prikeliamas istorinis gaisrinės pastatas. Anot buvusio sportininko, išmoktos pamokos tapo neįkainojama patirtimi, todėl šiandien jis ne tik pats jaučiasi tvirčiau verslo pasaulyje, bet ir negaili patarimų pradedantiesiems.
„Kai statai nuo nulio, statybos kvadratinio metro kaina yra didesnė nei rekonstruojant. Dėl šio pastato aukcione reikėjo paprakaituoti, tačiau mums pasisekė. Geresnės vietos Klaipėdoje nėra. Su partneriu dabar praktiškai čia gyvename ir kasdien džiaugiamės vykstančiais pokyčiais. Todėl kitiems, norintiems pradėti verslą, turiu tris patarimus. Pirmas – kai matai, kad verslas jau nebeina ir yra pasmerktas žlugti, reikia jį užbaigti ir imtis kažko naujo. Antras – viską susirašyti ant popieriaus ir nepagailėti pinigų geram advokatui, kad vėliau nekiltų problemų. O trečias – nebijoti daryti klaidų, nes būtent iš jų daugiausia išmoksti“, - patarimais dalinasi Ramūnas.
Kita laidos tema pakvies susipažinti su Andriumi Pilypaičiu ir Mindaugu Daraškevičiumi, kurie daugiau nei 20 metų puoselėjamą meilę stalo žaidimams pavertė „Offline Game Club“ verslu. Įsitikinimas, kad šiuolaikiniam žmogui visko reikia virtualioje erdvėje, anot verslo kūrėjų, neatspindi realybės. Technologijoms užimant vis didesnę kasdienybės dalį, žmonės ima ilgėtis paprasto gyvo bendravimo, todėl stalo žaidimai tampa puikia proga susitikti ir kokybiškai praleisti laiką kartu.
„Jau visiems nusibodo dirbtinis intelektas, virtuali realybė, bendravimas nuotoliu. Žmonėms norisi čia ir dabar patirti emociją, susipažinti, sužaisti, laimėti. Mes būtent ir norime kviesti žmones pabūti kartu ir bendrauti, o pokalbio temą – žaidimą – jau pasiūlome mes“, - pasakoja verslo kūrėjai.
„Offline Game Club“ orientuojasi į suaugusiųjų auditoriją, o dažniausiai čia susitinka įmonių kolektyvai ar gimtadienius švenčiančios kompanijos. Vis dėlto Andrius pastebi, kad daugelis pirmą kartą atvykstančių žmonių stalo žaidimus vis dar įsivaizduoja kaip sudėtingą, ilgų taisyklių ir pasiruošimo reikalaujančią pramogą, tačiau atsisėdus prie stalo šis požiūris greitai pasikeičia. Tą įrodė ir Lietuvoje populiarumo sulaukęs jų kurtas „Muzikinis žaidimas“, kuriuo kviečiama pasitikrinti savo žinias apie Lietuvos muzikos istoriją.
„Žaidžiant įprastą tarptautinį muzikinį žaidimą, vis girdėdavome prašymų užleisti S. Povilaičio ar Dž. Butkutės dainas. Tai jau spėjo virsti standartiniu juokeliu, jog galiausiai nusprendėme, kad laikas sukurti savo žaidimą, adaptuoti tarptautinę versiją ir surinkti vien tik lietuviškas dainas, menančias šimtą metų Lietuvos muzikos istorijos. Įdėjome daug širdies atrinkdami tas dainas, o tuo pačiu, mes padedam ir atlikėjams, nes su šiuo žaidimu jau esame prisukę virš pusantro milijono peržiūrų į QR kodu atidaromus vaizdo įrašus“, - pasakoja Andrius.
Trečioji laidos tema nukels į Rietavą – miestą, kuriame gyvena vos keli tūkstančiai žmonių, tačiau aktyviai veikia gamybos, medienos, transporto ir eksporto įmonės, o verslo plėtrai ruošiamos ir naujos teritorijos. Rietavo pavyzdys rodo, kad galimybių verslui galima atrasti ne tik didmiesčiuose, o nedidelis miesto dydis tampa privalumu ir infrastruktūros atžvilgiu.
„Pagalvokime apie šeimą, auginančią vaiką. Darželis? Jokių problemų, vietų yra. Turime gimnaziją, plaukimo baseiną, žirgyną, sporto areną. Kultūros centre vyksta įvairūs būreliai ir užsiėmimai, veikia meno mokykla. Be to, atstumai čia nedideli – per 10-15 minučių gali pasiekti viską, ko reikia“, - laidoje pasakoja Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Nors vienu didžiausių iššūkių verslui regionuose dažnai laikomas darbuotojų trūkumas, Rietavo patirtis pasakoja kitą tendenciją. Atsiradus naujoms darbo vietoms, į gimtąjį kraštą ryžtasi sugrįžti svetur ar kituose miestuose gyvenę žmonės, ieškantys sėslesnio gyvenimo ir vietos, kurioje galėtų kurti ateitį su šeima.
„Kai Rietave įsikūrė įmonė „Rietuva“, visi buvo sunerimę, ar žmonės neperšoks ten dirbti, tačiau paaiškėjo, kad darbuotojai susirinko tarsi iš niekur – vieni grįžo iš užsienio, kiti – iš kitų miestų. Jie įsidarbino, o kitos įmonės dėl to savo darbuotojų neprarado. Yra nemažai žmonių, kurie dirba užsienyje, čia statosi namus, o vėliau grįžta, nes nori sėslaus gyvenimo, nori, kad jų vaikai čia mokytųsi ir augtų“, - teigia meras.
Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir „YouTube“ kanale Lietuvos ryto TV.
Laidos įrašus rasite čia: https://www.lietuvosryto.tv/gyvenimas-versle
Laidos „Gyvenimas versle“ filmavimo akimirkos (Tomo Petrovskio/tomasfoto.lt ir ir Index photography nuotr.)
