Verslininkas Gediminas Kvietkauskas: „Jeigu nori tapti verslininku, reikia būti besmegeniu“

https://video.wixstatic.com/video/971cbd_f742470b6f2c461b9d34f61c63e03493/1080p/mp4/file.mp4

„Jeigu aš būčiau žinojęs, kas laukia – nebūčiau padaręs pirmo žingsnio“, - šiandien sako agrotechnikos imperiją „East West Agro“ valdantis verslininkas Gediminas Kvietkauskas. Jo įsitikinimu, daugelis sėkmingų verslų gimsta iš nežinojimo, todėl prisimindamas savo veiklos pradžią, kuomet pirmuosius kombainus įsigijo apie žemės ūkį beveik nieko neišmanant, abejoja, ar būtų tiek pasiekęs, jei tuomet būtų vadovavęsis vien tik protu.

Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Gyvenimas versle“ – atviras pokalbis su bendrovės „East West Agro“ įkūrėju Gediminu Kvietkausku. Verslininkas, agrotechnikos verslą sukūręs beveik nuo nulio, šiandien drąsiai kalba ne tik apie sėkmę, bet ir apie rizikas, kurias tenka prisiimti vystant nuosavą veiklą. Pasak jo, versle svarbiausia ne diplomai, o gebėjimas veikti, klysti ir mokytis iš patirties, todėl Gediminas įsitikinęs, kad pernelyg didelis racionalumas kartais net trukdo žengti pirmąjį žingsnį ir stabdo tikrąjį kūrybiškumą.

„Pradedant verslą, reikia būti be smegenų, nes dauguma verslų gimsta iš nežinojimo ir nelauktų pasekmių. Mano atveju lygiai taip pat. Jeigu aš būčiau žinojęs, kas laukia – nebūčiau padaręs pirmo žingsnio. Todėl jeigu nori tapti verslininku, reikia būti besmegeniu,“, - įsitikinęs verslininkas.

Gediminas neslepia, kad pirmieji žingsniai versle buvo kupini spontaniškų sprendimų ir rizikos. Nors šiandien jo valdoma įmonė yra viena žinomiausių agrotechnikos srityje, verslo pradžioje jis neturėjo jokios patirties žemės ūkyje, tačiau būtent drąsa bandyti ir noras veikti, pasak verslininko, tapo didžiausia paskata augti.

„Aš net nesupratau, kad prasidėjo verslas. Kažką pirkom, pardavėm, ilgainiui atsirado naujų iššūkių, idėjų, pinigų. Mūsų atveju labai neprotingai suinvestavome į pirmąjį javų kombainą, nors patys nieko nesupratome apie žemės ūkį ir net nemokėjome jo vairuoti. Kai atvažiavo tas kombainas, man jį reikėjo nuvaryti nuo tralo ir tai buvo mano pirmoji patirtis su žemės ūkio technika“, - atskleidžia Gediminas.

Šiandien „East West Agro“ siūlo moderniausią žemės ūkio techniką, bet Gediminas pabrėžia, kad ūkininkams tai nėra prabangos prekė ar statuso simbolis. Anot jo, kombainai ir traktoriai pirmiausia yra darbo įrankiai ir nors jie kainuoja šimtus tūkstančių eurų, tokia technika leidžia ūkininkams efektyviau valdyti ūkius, taupyti laiką bei mažinti sąnaudas.

„Vakar lankėmės pas ūkininką, kuris jau du metus naudojasi mūsų kombainu ir jis javapjūtę susitvarko per 5-6 dienas, kai anksčiau užtrukdavo 2-3 savaites. Tai yra darbo priemonė, taip, ji kainuoja daug, kainos siekia 700-800 tūkst. eurų, bet ji taupo laiką ir ūkio kaštus“, - teigia laidos pašnekovas.

Kalbėdamas apie pinigus ir verslo augimą, Gediminas pastebi, kad daugelis žmonių klaidingai įsivaizduoja, ką iš tiesų reiškia pirmasis uždirbtas milijonas. Anot jo, dideli skaičiai versle nebūtinai reiškia prabangų gyvenimą ar laisvai leidžiamus pinigus. Verslininkas prisimena, kad pagunda pirmuosius uždarbius išleisti asmeniniams norams buvo didžiulė, tačiau būtent sprendimas jų neištaškyti tapo viena svarbiausių sėkmės priežasčių.

„Buvo momentas, kai reikėjo išaugti marškinius, nes sąskaitoje turėjome 2 milijonus litų. Pirma mintis, ką daryti su tais pinigais – pasidalinti, nusipirkti namą, mašiną, auksinę grandinę kaip kauniečiui ir viskas. Bet jei tą būčiau padaręs, dabar šio pokalbio turbūt neturėtume. Kažkokiu būdu mano jaunatviškas protas palaikė pinigus sąskaitoje, nes reikėjo verslui naujų horizontų augti. Todėl visi milijonai sukasi versle, nes jeigu sąskaitoje turėčiau milijoną, turbūt tai reikštų, kad kažką neprotingai darau. Jis turi ne gulėti sąskaitoje, o dirbti“, - tvirtina verslininkas.

Kita laidos tema pakvies pas užuolaidų studijos „Qurtèn“ įkūrėją Liną Senvaitienę, kuri jau keletą metų gyvuojantį verslą vadina vienu geriausiu sprendimu gyvenime. Moteris pasakoja, kad nors ilgus metus dirbo langų gamybos srityje, ilgainiui atsirado noras veikloje atrasti daugiau estetikos ir kūrybos. Būtent tai ją paskatino ieškoti nišos, kuri leistų save realizuoti kitaip.

„Ilgą laiką dirbau langų gamybos įmonėse, bet statybose, kuomet vyksta tik langų etapas, yra daug purvo, daug nešvaros, o man norėjosi kažkokio moteriško, kūrybiško dalyko. Galvodama, kuo galėčiau papildyti savo veiklą, gimė mintis apie užuolaidų saloną. Mano seneliai ir tėvai yra pakankamai kūrybiški, o aš pati nuo vaikystės mėgau siūti ir interjerai man buvo įdomūs net ir dirbant su langais“, - savo verslo istoriją atskleidžia moteris.

Pasakodama apie interjero tendencijas, Lina pastebi, kad užuolaidų madoje nėra vienos taisyklės, tinkančios visiems namams. Pasak jos, žmonės dažnai ieško universalių sprendimų ar šiuo metu populiariausių variantų, tačiau svarbiausia išlieka harmonija konkrečioje erdvėje.

„Užuolaidose didelių tendencijų išskirti negalime. Dažnai klientai klausia, kas šiuo metu yra madinga, o aš atsakau – madinga yra tai, kas tinka jų namams. Galbūt galima pastebėti, kad klientai renkasi natūralesnius audinius, jog matytųsi tekstūros, bet tai nereiškia, kad toks audinys tiks visiems“, - teigia Lina.

Trečiojoje laidos temoje – verslininkės Gretos Šimelevič istorija, kuri į grožio pasaulį pasuko dar būdama moksleivė, kai asmeninė patirtis su plaukų priauginimu paskatino atrasti veiklą, vėliau tapusią sėkmingu prekės ženklu „Shmiel Hair“. Be didelių strategijų ar kruopščiai sudėliotų planų Greta Vilniuje atidarė pirmąją studiją, vėliau – parduotuvę, o galiausiai plėtė veiklą ir į Kauną, tačiau pasak jos, svarbiausia buvo ne ilgai svarstyti, o tiesiog pradėti veikti ir nebijoti mokytis proceso metu.

„Man visada buvo mintis dirbti grožio srityje. Mama net padovanojo permanentinio makiažo mokymus, bet vėliau supratau, kad man nepatinka, todėl nusipirkau plaukų priauginimo mokymus ir pradėjau dirbti su klientais. Tada jau žinojau, kad kelis metus padirbsiu, atidarysiu saloną, pradėsiu vesti mokymus, bet niekada neturėjau verslo plano. Darau taip, kaip man atrodo taisyklinga, nes manau, kad dauguma verslų žlunga arba net neatsiranda vien dėl to, jog žmonės per daug galvoja“, - savo filosofija dalinasi Greta.

Kalbėdama apie grožio industriją, Greta pabrėžia, kad šioje srityje tendencijos, technologijos ir kokybės standartai keičiasi itin greitai. Anot jos, geriausias plaukų priauginimas yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi, bet tam reikia nuolat tobulinti meistriškumą, todėl šiame darbe svarbiausia orientuotis ne į konkurenciją, o į savo augimą, investicijas ir gebėjimą prisitaikyti prie naujovių.

„Geras plaukų priauginimas yra tas, kurio niekas neįtaria. Tam reikia mokėti parinkti spalvą, struktūrą, rasti gerus tiekėjus ir turėti gerus įgūdžius. Todėl jeigu nori šitoje srityje laikytis, turi susitelkti į savo veiklą, investuoti į save, gaudyti visas naujas technikas ir tendencijas. Net ir dabar, būnant meistre savo srityje, nereiškia, kad galiu užmigti ant laurų ir nieko nedaryti. Aš domiuosi naujais tiekėjais, naujomis meistrėmis ir važiuoju į mokymus, kad ir dėl vieno naujai išgirsto patarimo“, - pasakoja Greta.

Verslas – tai ne tik skaičiai ar sandoriai. Tai kasdieniai iššūkiai, laimėjimais nuspalvintos akimirkos, skambios sėkmės istorijos ir tyliai išgyventi pralaimėjimai. Verslas – tai gyvenimas, o „Gyvenimas versle“ – tai laida, kurios vedėjas Vidas Bareikis kviečia pažinti įdomiausias verslų istorijas, atskleisti jų kasdienybės užkulisius ir pasisemti įkvėpimo. Laidą žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją ir „YouTube“ kanale Lietuvos ryto TV.

Laidos įrašus rasite čia: https://www.lietuvosryto.tv/gyvenimas-versle

Laidos „Gyvenimas versle“ filmavimo akimirkos (Tomo Petrovskio/tomasfoto.lt nuotr.)